Blog'as

Blog'as

Neseniai atradau Vilniuje knygyną netoli Prezidentūros

Kartais atradimai, kurie pradžioje atrodo maži ir atsitiktiniai, tampa viena iš tų patirčių, kurios išlieka atmintyje ilgai. Neseniai Vilniuje atradau knygyną netoli Prezidentūros, ir galiu pasakyti – tai tikras rojus knygų mylėtojams. Iš pirmo žvilgsnio, vieta atrodo kukli, bet vos žengus vidun, pasitinka tyla, tvarka ir kvapas, kurio neįmanoma supainioti su jokiu kitu – senų knygų ir naujų leidinių derinys, kuris iškart priverčia norėti pasiimti kelias dešimtis leidinių rankoms. Lentynos pilnos įvairiausių žanrų – nuo klasikos iki šiuolaikinės literatūros, nuo filosofijos iki populiariosios psichologijos. Vienas dalykas, kuris iš karto patraukė dėmesį, – malonus personalas. Jie ne tik mielai atsako į klausimus, bet ir pataria, ką verta perskaityti, atsižvelgdami į skaitytojo interesus. Pajauti, kad knygos čia ne tik prekės, bet ir vertybės, dalis kultūros, kurią norisi tyrinėti. Dar vienas pliusas – knygynas turi mažas, jaukias skaitymo erdves, kur gali atsisėsti su kavos puodeliu ir panirti į knygos pasaulį. Tokių vietų Vilniuje vis dar ne tiek daug, todėl atradimas buvo tikra staigmena. Išėjau iš knygyno su keliais pasirinktais leidiniais ir šypsena – tai buvo tarsi nedidelė kelionė po literatūros pasaulį, nepaisant to, kad likau Vilniuje. Jei esate miesto centre ir mėgstate knygas, tikrai verta užsukti. Kartais geriausi atradimai slepiasi tiesiai po nosimi – netoli Prezidentūros.

Vakar patirtas nerimo priepolio išgyvenimas

Vakar nutiko kažkas, ką daugelis patyrę žmonių gali suprasti – turėjau nerimo priepolį. Tai buvo keistas jausmas: tarsi mintys sukosi ratu, kūnas buvo įsitempęs, o viduje – nerimas, kurio neįmanoma tiesiog „nusukti“. Bet svarbiausia, ką supratau, – nors momentas buvo sunkus, viskas galiausiai susitvarkė. Pavyko įkvėpti giliau, leisti sau sustoti ir priminti sau, kad šis jausmas praeina. Tai buvo priminimas, kad nerimas nėra neišvengiamas, jis laikinas, ir kad mes galime su juo tvarkytis. Po tokio patyrimo atsiranda dėkingumo jausmas: už ramybę, už akimirkas, kai galima tiesiog kvėpuoti, už mažus dalykus, kurie dažnai atrodo savaime suprantami. Nors nerimo priepoliai gali būti bauginantys, jie taip pat moko kantrybės, savęs supratimo ir gebėjimo priimti jausmus be savikritikos. Tai buvo vakar, o šiandien – nauja diena, kurioje galima grįžti į įprastą ritmą, su mažesniu nerimo svoriu ir didesne savimonės dovana. Kartais tokie išgyvenimai primena, kad esame stipresni nei manome.